suniux.mylivepage.com

Sibiro haskiai

26 Nov 06 20:09:28 GMT

Sibiro Haskis (Siberian Husky)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis: Sibiras
Buvo: Kinkomasis šuo
Dabar: Namų, rogių lenktynių šuo
Ūgis: patino 53.5-60 cm; patelės 50.5-56 cm.
Svoris: patino 20.5-27 kg; patelės 16-22.5 kg.
Gyvenimo trukmė: 11 - 13 metų.
Mityba: jaunikliams nuo 2 iki 12 mėn. rekomenduojama šerti specialiu “Medium junior” pašaru iš “Royal Canin” firmos. Nuo 12 mėn. iki 7 metų “Medium adult”, vyresniems – “Medium mature”.
Priežiūra: Haskio kailis labai tankus, dvigubas, vidutinio ilgumo, natūraliai labai švarus, todėl neskleidžia nemalonaus šuns kvapo. Pavilnė minkšta ir tanki. Tiesios, raumeningos, tvirtų kaulų kojos apvaliomis, sugniaužtomis plaukuotomis letenomis su minkštais padais. Suklusęs šuo trikampes ausis laiko lygiagrečias. Labai purią uodegą šėrimosi metu būtina šukuoti. Apskritai šiuos šunis prižiūrėti lengva. Jie taipogi nesunkiai prisitaiko prie gyvenamos aplinkos.
Ypatybės: tai kinkomų šunų palikuonis. Labai draugiškas ir švelnus šuo. Kartais pasireiškia savarankiškas ir nepriklausomas šio šuns charakteris. Šie šunys labai budrūs ir jautrūs, bet neagresyvūs. Juos žmonės nuo seno laikė medžioklės, vežiojimo, sargavimo tikslais. Jie labai galingi, greiti ir ištvermingi. Protas, paklusnumas, pasiruošimas padėti kiekvieną minutę – išskirtinės šios veislės šuns savybės. Labai greitai ir lengvai bėgioja. Judesiai lengvi ir gracingi. Beje, tai viena iš vos kelių veislių, kurios šunys gali turėti mėlynas, tamsiai ir šviesiai rudas arba nevienodos spalvos akis.
Parduotuvėse "Kika" parduodami šuniukai yra veisiami veislynuose. Sibiro Haskis "atkeliavo" iš Lenkijos veislyno. Šis šuo yra su dokumentais.

haskiu akys

01 Feb 10 20:49:45 GMT

Sveiki,gavau dovanu sibiro haski 7savaiciu akis turetu buti zydros spalvos,bet visdar per viduriuka yra juodos nors dabar jau jai beveik 11savaiciu,ar tai normalu?nes niekur nerandu informacyjos apie tai.aciu tiems kurie atrasys;D

Mitelšnauceriai

26 Nov 06 19:56:47 GMT

Mitelšnaucerių standartas

FCI standartas nr. 182/ 2000.08.11

Oficialiai galiojančio standarto paskelbimo data: 2000.04.06

Kilmės šalis: Vokietija.

Paskirtis: Sarginis šuo ir šuo kompanionas.

Trumpa kilmės istorija: Iš pradžių šnauceriai pietų Vokietijos rajonuose buvo laikomi kaip arklidžių šunys, kad iškart juos nužudytų. Todėl šnauceriams greitai prigijo "žiurkiautojų" pavadinimas. Kai 1895 metais buvo įsteigtas Šnaucerių - Pinčerių klubas, jis buvo užregistruotas kaip vienas iš "Šiurkščiaplaukių pinčerių" klubų.

Išvaizda: Vidutinio didžio, stiprus, labiau kresnas nei lieknas, šiurkščiaplaukis.

Svarbiausios proporcijos:

Kvadrato forma: Pečių aukštis ties ketera yra apylygis kūno ilgiui.

Galvos ilgis: (matuojant nuo nosies galiuko iki pakaušio) sutampa su pusė nugaros ilgio (matuojant nuo keteros iki uodegos pagrindo).

Elgesys/Temperamentas: Tipiški bruožai - gyvas temperamentas, susietas su taikiu šaltumu. Šnauceriai dažniausiai būna geros prigimties, žaismingi ir atsidavę šeimininkui. Šie šunys myli vaikus, yra nepaperkami, budrūs, tačiau netriukšmingi. Gerai išvystyti jutimo organai ir protas, pasidavimas dresiūrai, bebaimiškumas, ištvermė ir atsparumas orams bei ligoms, suteikia šnauceriams darbinio šuns savybes.

Galva:

Kaukolinė dalis:

Kaukolė: Tvirta, ilga, be atsikišusio pakaušio. Galva tūrėtų derintis su šuns jėga. Kakta plokščia, be raukšlių ir paraleli nosies tilteliui.

Perėjimas: Dėl antakių gerai matomas.

Vidinė dalis:

Nosis: Gerai išvystyta visuomet juoda nosies oda su didelėmis šnervėmis.

Snukis: Pasibaigiantis buku pleištu. Nosies tiltelis tiesus.

Lūpos: Juodos, lygios ir priglūdusios prie žandikaulio. Lūpų kampučiai sučiaupti.

Žandikauliai/Dantys: Stiprūs apatiniai ir viršutiniai žandikauliai. Pilnas žirklinis sankandis (42 visiškai balti, taisiklingai išsidėstę dantys) stipriai išvystyti ir kietai susičiaupiantys. Kramtomieji raumenys gerai išsivystę, bet skruostai neturi trukdyti kvadratinei galvos formai (įskaitant barzdą).

Akys: Vidutinio dydžio, ovalios, atsuktos į priekį, tamsios, gyvos išraiškos.Vokai tvirtai prigludę.

Ausys: Krintančios ausys, aukštai įstatytos, V raidės formos, lygiai laikomos, atsuktos į priekį. Jų vidiniai kraštai priglausti prie skruostų. Sulenkimai paralelūs, neišskiriantys virš kaukolės viršaus.

Kaklas: Stiprus, raumeningas kaklas yra didingai išlenktas, nežymiai pereinantis į pečius. Jis tvirtai laikomas, grakštus, puikiai išriestas, atitinkantis šuns jėga.

Kūnas:

Nugaros linija: Šiek tiek besileidžianti nuo keteros link užpakalio.

Ketera: Aukščiausias taškas nugaroje.

Nugara: Stipri, trumpa ir tvirta.

Juosmuo: Trumpas, tvirtas ir gilus.

Kryžmuo: Šiek tiek apvalėjantis, nepastebimai persiliejantis į uodegos pagrindą.

Krūtinė: Vidutiniškai plati, ovali, siekianti alkūnes. Krūtinkaulio aukštyje ryškiai atsikišusi.

Pilvo linija: Šonai nepernelyg nuolaidūs, suformuoja gerokai išlenktą liniją su apatine krūtinės ląstos dalimi.

Uodega: Natūrali.

Galūnės:

Priekinės galūnės:

Priekinės kojos: Žiūrint iš priekio priekinės letenos tvirtos, tiesios ir nepernelyg arti viena kitos. Žiūrint iš šono priekinės galūnės yra tiesios.

Pečiai: Mentės įstatytos šiek tiek prieš krūtinės ląstą ir yra raumeningos abejuose petikaulio pusėse, išsikišančios tarp stuburo slankstelių. Kuo nuolaidesni ir gerai atitraukti atgal, suformuoja apie 50 laipsnių kampą su horizontu.

Žąstas: Prigludęs prie kūno, stiprus ir raumeningas, sudaro 95 - 105 laipsnių kampą su mente.

Alkūnė: Arti prie krūtinės ląstos, nepasisukusi nei į vidų nei į išorę.

Dilbis: Žiūrint iš visų pusių visiškai tiesus, gerai išvystytas ir raumeningas.

Riešo sąnarys: Tvirtas, stiprus, vos išsikišantis kojos priekyje.

Čiurna: Žiūrint iš priekio, vertikali. Žiūrint iš šono, šiek tiek nuožulni link žemės, stipri ir kiek spiruokluojanti.

Priekinė pėda: Trumpa ir apvali. Pirštai tvirti ir išlenkti (kaip katės) su trumpais ir tamsiais nagais bei, atspariais padais.

Užpakalinės galūnės:

Užpakalinės kojos: Žiūrint iš šono, pasvirusios, paralelios, bet nepernelyg arti viena kitos žiūrint iš užpakalio.

Šlaunies viršus: Vidutinio ilgio, platus ir labai raumeningas.

Kelio sanarys: Nepasisukęs nei į vidų, nei į išorę. Šlaunies apačia: Ilga, tvirta ir raumeninga, pereinanti į kulkšną.

Kulkšnis: Labai ryškūs kampai, tvirta, kieta, nepasisukusi nei į vid&# nei į išorę.

Padas: Trumpas, vertikalus žemei.

Užpakalinė pėda: Pirštai trumpi, išlenkti ir tvirti. Nagai trumpi ir juodi.

Eisena/Judėjimas: Lankstus, elegantiškas, vikrūs, dideli žingsniai.Priekinės letenos kuo plačiau moja į priekį, užpakalinės, plačiai žengenčios ir spyruokliuojančios, suteikia tam reikalinga jėga. Vienos pusės priekinė letena juda pirmyn tuo pačiu metu kaip kitos pusės užpakalinė letena. Nugara, raiščiai ir sąnariai tvirti.

Oda: Tvirtai prigludusi visame kūne.

Kailis:

Plaukai: Kailis turėtų būti panašus į vielą, šiurkštus ir tankus. Jis susideda iš tankios pavilnės ir ne per trumpo pagrindinio kailio, prigludusio prie kūno. Pagrindinis kailis yra šiurkštus ir pakankamo ilgio, kad būtų galima patikrinti jo tekstūrą, ji nei šeriuota, nei banguota. Plaukai ant kojų kiek švelnesni. Ant kaktos ir ausų kailis trumpas. Tipiška nepenelyg švelni barzda ant snukio ir vešlūs antakiai, kurie kiek pridengia akis.

Spalva: Visiškai juoda/Pipirai su druska.

Veisiant pipirų su druska spalvos šunis tikslas yra vidutinis atspalvis su lygiai pasiskirščiusia, gerai pigmentuota pipirų spalva ir pilka povilnė. Visi atspalviai geležies pilkumo iki sidabro pilkumo yra leidžiami. Visose spalvų kombinacijose turėtų harmoningai pritapti prie galvos, krūtinės ir galunių yra nepageidautinos.

Ūgis ir svoris:

Ūgis ties ketera: Šunys ir kalės: 45 - 50 cm.

Svoris: Šunys ir kalės: 14 - 20 kg.

Trūkumai:
Visi nukrypimai nuo ankščiau išvardytų bruožų turėtų būti laikomi trūkumais;ydos rimtumas proporcingas nukripimo laipsniui.

Trūkumai: Galva per maža ar per didelė/ Sunki ar apvali kaukolė/ Raukšlėta kakta/ Trumpas, smailus ar siauras snukis/ Tiesus (replinis) sukandimas/ Atsikišę skruostai arba skruostkauliai/ Šviesios, per didelės ar apvalios akys/ Per žemai įstatytos, per ilgos ar nelygiai laikomos ausys/ Per ilga, lenkta ar švelni nugara/ Uodega atsukta į galvos pusę/ Ilgos pėdos/ per trumpas, per ilgas, minkštas, banguotas, susivėlęs, šilkinis, baltas arba demėtas kailis, ar kitos maišytos spalvos/ Ruda pavilnė/ Pipirų su druska spalvos šunims: juodas dryžis ar dėmė ant nugaros/ Per mažas ar per didelis ūgis iki 1 cm.

Rimti trūkumai: Griozdiškas ar lengvas sudėjimas/ Pernelyg ilgos arba trumpos priekinės galūnės/ Priešingos lyties tipas (pvz. kalė sudėta kaip patinas ar atvirkščiai)/ Atsikišusios alkūnės/ Tiesios užpakalinės kojos/ Į vidų pasisukusios kulkšnys/ Per mažas ar per didelis ūgis daugiau nei 1 cm. bet mažiau nei 3 cm.

Diskvalifikuojantys trūkumai:
Bet kokie išsigimimai/ Veislės tipo neatitikimas/ Neteisingas sukandimas, pavyzdžiui perkandimas, nesukandimas ar kreivas žandikaulis/ Rimtos ydos atskirose dalyse, pavyzdžiui sandaroje, kailyje ir spalvose/ Per mažas ar per didelis ūgis daugiau nei 3 cm./ Bailumas, agresivumas, piktumas, perdėtas įtarumas, nervingas elgesys.

Įsidemėtina: Patinai turi turėti dvi aiškiai normalias pilnai nusėdusias sėklides.

noriu prancūzų buldogo

19 Sep 07 20:41:20 GMT

Labai prasau papasakoti kas turite ar zinote kuo daugiau apie prancūzų buldogus,būsiu labai dėkinga.Man įdomu sužinoti apie charakterį,gyvenimo būdą

Prancūzų buldogai

26 Nov 06 20:07:50 GMT

Prancūzų Buldogas (Bouledogue Francais)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis: Prancūzija
Kilmės laikas: XIX a.
Buvo: Bulių pjudytojas
Dabar: Namų šuo
Ūgis: 30,5-31,5 cm
Svoris: 10-13 kg
Gyvenimo trukmė: 11-12 metų

Veislės istorija. Po 1860 m. Prancūzų šunų augintojai iš Didžiosios Britanijos atsigabeno labai mažų buldogų ir juos sukryžmino su prancūzų terjerais. XIX-XX a. Sandūroje Paryžiuje prancūzų buldogas buvo vienas mėgiamiausių mėsininkų ir vežėjų šunų.

Charakterio ypatybės. Tai ramus, sumanus, protingas šuo, geras namų sargas ir žmogaus draugas. Gerai sutaria su vaikais bei kitų veislių šunimis. Tinka laikyti net mažuose miesto butuose. Labai mėgsta būti giriamas ir meilinamas.

Išvaizda. Nedidelis, proporcingo sudėjimo šuo, nedidelio ūgio, tačiau stiprus. Kailis trumpas, tiesios stačios ausys. Aktyvus, protingas, kompaktiškas, raumeningas, tvirtų kaulų. Mielai bendraujantis, sargus, dekoratyvus šuo.

Priežiūra. Jis labai nereiklus gyvenimo sąlygoms, dėl trumpo kailio lengvai prižiūrimas. Kailį reikėtų vieną kartą per savaitę šukuoti specialiu šepečiu, kuris nuvalo dulkes ir surenka išsišėrusius plaukus. Kad pagerinti kraujotaką, galima masažuoti specialia gumine pirštine. Jei šuo turi mažai galimybių palakstyti, reikia karpyti nagus.

Parduotuvėse "Kika" parduodami šuniukai yra veisiami veislynuose.

noriu prancūzų buldogo

19 Sep 07 20:40:24 GMT

Labai prasau papasakoti kas turite ar zinote kuo daugiau apie prancūzų buldogus,būsiu labai dėkinga.Man įdomu sužinoti apie charakterį,gyvenimo būdą

Šunų kirpykla- salonas ,,Pet Style" Vilniaus senamiestyje

11 Jun 09 08:50:09 GMT

Kviečiame Jus apsilankyti šuniukų grožio salone- kirpykloje ,,Pet Style", kuris yra įsikūręs Vilniaus senamiestyje adresu Visų Šventųju g.5- 5. Kvalifikuotas personalas tinkamai pasirūpins Jūsų keturkoju draugu. Kerpame visų veislių šunis, naudodami aukščiausios kokybės kosmetiką. Konsultuojame kaip tinkamai prižiūrėti Jūsų augintinį. Mūsų salone Jūs galėsite įsigyti kosmetikos, aksesuarų, rūbelių, skanėstų, žaisliukų, bei tašių šunims.

Mums galite skambinti telefonais: 8 5 2122891; 8 60191817

Laukiame Jūsų kiekvieną darbo dieną nuo 11.00 iki 19.00 ir šeštadieniais nuo 10.00 iki 15.00 valandos.

Šarpėjai

26 Nov 06 20:17:00 GMT

Šarpėjus (Shar Pei)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis: Kinija
Kilmės laikas: XVI a.
Buvo: Kovinis šuo, bandganis, medžioklinis
Dabar: Namų šuo
Ūgis: 46-51 cm
Svoris: 16-20 kg
Gyvenimo trukmė: 11-12 metų

Veislės istorija. Senai gyvuojantys Kinijos Gvangdungo provincijoje šarpėjai tikriausiai kilo iš mastifų ir špicams artimų šunų. Jie gan artimai giminingi čiau čiau. Kinijoje uždraudus laikyti šunis, jie buvo beveik išnykę. Veislę išgelbėjo Honkongo veisėjas Matgo Lo.

Charakterio ypatybės. Jie labai ištikimi ir prieraišūs, pasitikintys savimi, turi medžioklinio ir sarginio šuns instinktų. Jie tarsi įkūnija viską, ko reikia žmogui. Gali apginti žmogų ir apsaugoti namus. Šarpėjai stropūs, energingi ir bebaimiai. Dažniausia šarpėjus prispaudžia priešininką jam neįkąsdamas.
Tai švelnūs, labai akyli, prieraišūs šunys, puikūs sargai, gerai sutaria su žmonėmis, ypač su vaikais. Kadangi šarpėjai priskiriami prie kovinių šunų, todėl jie neypatingai pakenčia kitų šunų draugiją.

Išvaizda. Šarpėjų kartais dar vadina smėlio šunimi - mat jo kailis būna įvairiausių smėlio atspalvių: nuo šviesiai gelsvo iki tamsiai rudo, o kartais net juodo. Bet ne tik spalva lėmė tokią šarpėjaus pravardę - kam teko glostyti šį šunį, nepamirš ypatingų pojūčių: klostuotas šuns kailis - trumpas, styrantis, šiurkštus lyg smėlis.
Kvadratiško stoto, tvirtų kaulų. Galva didelė, kakta plokščia, akys mažos ir gilios, ausys mažos, nukarusios akių link, uodega išaugusi labai aukštai, stora, nusvirusi į vieną pusę.

Priežiūra. Šie šunys nereikalauja ypatingos priežiūros. Kailis vieną kartą per savaitę turi būti šukuojamas specialiu šepečiu, kuris nuvalo dulkes ir surenka išsišėrusius plaukus. Kad pagerinti kraujotaką, galima masažuoti specialia gumine pirštine. Jei šuo turi mažai galimybių palakstyti, reikia karpyti nagus.

Dėmesio: šio šuns limfagislės labai plonos, todėl naudoti griežtą pavadėlį draudžiama, nes jos gali trūkti, o tai veda prie to, kad reikės operuoti ir labai ilgai gydyti. Šarpėjai nejaučia skausmo, bet jaučia baimę, todėl juos auklėti fiziškai yra beviltiška, geriau morališkai, jie labai protingi ir viską supranta.

Padėkite iiišsirinkti šuns veislę

25 Mar 09 08:50:39 GMT

Neseniai automobilis suvažinėjo beveik 2 m. anglų koker spanielytę. Norime naujo šuns. Namuose gyvena žmogus su fizine negalia. Norime nedidelio šuns. Labai patinka kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliai. Gal žinote, kur nebrangiai juos galima įsigyti? Taip pat tiktų ir mopsas. Gal dar pasiūlytumėte kokią veislę?

Jorkšyro terijeras

26 Nov 06 20:14:43 GMT

Jorkšyro Terjeras (Yorkshire Terrier)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Buvo: Žiurkininkas
Dabar: Namų šuo
Kūno aukštis ties ketera: 18 - 23.5 cm
Svoris: 2.5 – 3.5 kg
Gyvenimo trukmė: 14 metų

Veislės istorija: populiariausias pasaulyje terjeras pasirodė XIX a. pradžioje Jorkšyro Vest Raidingo rajone, veisėjams siekiant išvesti žiurkininką, kurį būtų galima nešiotis kišenėjė. Greičiausiai buvo kryžminami juodieji su įrudžiu, Peizlio ir Klaidsdeilio terjerai.

Priežiūra: Šį šunį galima išmokinti namų tvarkos, tik reikia tvirtai ir nuosekliai jam kartoti komandas, taisykles. Kasdien jorkšyrui reikia aktyviai judėti 20-40 minučių. Jiems patinka vaikščioti, bėgioti risčia, žaisti, išdykauti. Tai nėra vien tik kišeninis šunelis. Tipiškas šios veislės šuo tiesiog trykšta energija. Jorkšyro terjerai itin atsidavę šunys. Be to šiuos šunis gali turėti net ir šunims alergiški žmonės.
Mažo, tvirto šunelio plaukas su melsvu ar auksiniu atspalviu yra labai ilgas, todėl reikalaujama didesnės priežiūros. Plaukai ant galvos yra surišami kaspinu, kad nekristų į akis. Parodinio šuns plaukai visiškai uždengia tiesias kojas.
Jorkšyrai dažniausiai susiduria su dantų problemomis, nes jų burna smulki, o dantų daug. Jei sukakus 7-8 mėnesių, dar neiškrito pieniniai dantys, reikia kreiptis į veterinarą.

Maitinimas: Mažų veislių šunys dažniausiai būna labai išrankūs ėdalui. Tokį jų elgesį sąlygoja ir jų išskirtiniai poreikiai. Firma „Royal Canin“ šiai veislei sukūrė specialų ėdalą „Mini yorkshire“, kuriame yra agurklės, žuvų taukai, biotinas, padedantys išlaikyti žvilgų kailį ir sveiką odą.

Ieškau buldogiuko

12 Feb 09 15:02:07 GMT

Ieškau kas galėtu padovanoti ar nebrangiai parduoti Prancūzų buldogų veislės šuniuką

padovanoti sibiro haski (8-60)-580058. ACIU!

25 Jan 09 16:12:25 GMT

Labai prasau, padovanoti sibiro haski (8-60)-580058. ACIU!

Samojedai

26 Nov 06 20:11:40 GMT

Samojedas (Samojedskaja sobaka, Samojede)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis: Rusija
Kilmės laikas: Senovė
Buvo: Šiaurės elnių bandų ganytojas
Dabar: Namų šuo
Ūgis: 46-56 cm
Svoris: 23-30 kg
Gyvenimo trukmė: 12 metų
Veislės istorija. Samojedai – tai viena seniausių špicų veislių. Tokį pavadinimą šie šunys įgijo iš tuomet pačioje Rusijos šiaurėje – Sibire gyvenusių samojedų genčių. Šias klajoklių gentis samojedai nuolat lydėdavo. Tai buvo labai protingi, ištvermingi, darbštūs šunys galėdavę tempti sunkiai prikrautas roges. Samojedai buvo puikūs laukinių gyvūnų medžiotojai, nepakartojami sargai, šiaurės elnių prižiūrėtojai. Tėvai išvykdami į medžioklę vaikus palikdavo šių šunų globai žinodami, jog iškilus pavojui samojedas sugebės mažylį apginti arba tiesiog pralinksminti smagiai su juo žaisdamas. Ne gana to, esant labai dideliems šalčiams samojedai itin tankaus kailio pagalba sušildydavo žmones. Vėliau, kuomet Sibiro platybėse buvo pradėti tyrinėjimai, šie šunys dalyvavo įvairiose ekspedicijose. Ypač sunkiomis šiaurės sąlygomis išgyvenusius kelis šunis tyrinėtojai pasiėmė su savimi, pavadindami juos samojedais šiaurės genties garbei. Taip šie šunys atkeliavo į Europą – pirmiausia į Angliją, kur jie tapo labai populiarūs. Vakaruose šie šunys pasirodė 1889 m.
Šuns temperamentas. Dabartiniai medžioklinių ir šiaurės elnių bandų ganytojų samojedų sniego baltumo palikuonys išsaugojo nemažai senųjų veislės bruožų. Tai nepaprastai geranoriai ir draugingi šunys. Labai mėgsta bendrauti su žmonėmis, todėl ypač gražiai elgiasi su vaikais. Norint pilnai atskleisti šuns potencialą, šeimininkas turi glaudžiai ir nuolat bendrauti su augintiniu. Jie nepakelia vienatvės. Labai svarbu duoti jiems intelektualios veiklos, stimuliuojančios jų vystimąsi. Tai aštraus ir guvaus proto, stabilios psichikos šunys. Jie švelnaus charakterio, paklusnūs, jautrūs, ištvermingi. Samojedai gali pademonstruoti užsispyrusį charakterį, bet niekuomet nebūna agresyvūs. Jie nepuls pirmi kovoti su kitais šunimis, bet visada sugebės apsiginti save. Apskritai šie šunys puikiai sugyvena su katėmis, kitais šunimis ir naminiais gyvūnėliais. Įdomu tai, jog samojedai retai loja.
Samojedai gali gyventi mieste, tačiau reikia suteikti tokias sąlygas, kad šuo galėtų daug judėti ir bėgioti. Jie mėgsta ilgus ir aktyvius pasivaikščiojimus, pasibėgiojimus. Karštuoju metų periodu venkite aktyvios fizinės veiklos. Kaip ir dauguma špicų, šie šunys nelengvai dresuojami, todėl norint tai atlikti teks apsikaustyti geležine kantrybe.
Išvaizda. Samojedas žmogų dažnai sužavi savo itin tankiu, puriu, švelniu ir minkštu sniego baltumo kailiu. Kailis dažniausiai esti baltos spalvos, tačiau gali pasitaikyti ir rusvos – kreminės kailio spalvos samojedų. Ausys apaugusios tankiais plaukais, kurie šias apsaugo nuo šalčio. Tvirta galva su giliomis, tamsiomis akimis – tikras kontrastas baltiems plaukams. Vidutinio ilgio kūnas yra tvirtas ir raumeningas. Po ilgais šiurkščiais apykaklės akuotais – minkšta, stora pavilnė. Kojos tiesios, didelės ir gana plokščios letenos, labai ilga įspūdinga uodega.
Priežiūra. Iš Sibiro kilusių samojedų tankus kailis nepraleidžia sniego ir lietaus, tad šiam kailiui reikia ypatingos priežiūros. Kailis turi unikalią ypatybę pats valytis, todėl ir esant mažiausiai priežiūrai išlieka švarus ir baltas. Maudyti reikia ne dažniau kaip 1-2 kartus per metus, nes kitu atveju kailis gali prarasti natūralaus apsivalymo gebėjimą. Šukuoti būtina, nes tokiu būdu išvalomos visos susikaupusios dulkės. Kailį patartina šukuoti reguliariai kas savaitę, ypatingai šėrimosi metu, kuris būna 1-2 kartus metuose ir tęsiasi 2-3 savaites. Samojedai neskleidžia nemalonaus šuns kvapo, jie yra labai švarūs šunys.
Parduotuvėse "Kika" parduodami šuniukai yra veisiami

Ši cu

26 Nov 06 20:10:31 GMT

Ši Cu (Shih Tzu)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis:Kinija
Kilmės laikas: XVII a.
Buvo: Imperatoriškojo dvaro šuo
Dabar: Namų šuo
Ūgis: 25-27 cm
Svoris: 5-7 kg
Gyvenimo trukmė: 12-14 metų

Veislės istorija. Žymusis italų keliautojas Marko Polo 1295 metais rašė: "Šis liūtiškos išvaizdos šunelis Rytuose laikomas šventu. Čia tikima, kad Budą supa mažiukai sargybiniai - liūtai, kurie kilus pavojui virsta aršiais žvėrimis." Šie žodžiai skirti egzotiškai šunų veislei – Ši-Cu. Ši-Cu buvo Kinų imperatoriškojo dvaro šunys, tačiau nėra abejonių, kad jie – Tibeto šunų ir dabartinių pekinų protėvių palikuonys. Kilę iš Tibeto, apkeliavę visa pasaulį, pagaliau šie paslaptingi šuneliai veisiami ir Lietuvoje.

Charakterio ypatybės. Šie šuniukai visą laiką noriai būna kartu su žmonėmis, tačiau jiems neįkyri. Nebijo svetimų vietų, pasikeitimų, puikiai sutaria su vaikais ir kitų veislių šunimis. Tai jaukus, judrus ir žaismingas šuo.

Išvaizda. Iš pažiūros Ši-Cu labai panašūs į Lasos apsus, tačiau šie šunys skiriasi ir kilme, ir būdu. Pagal ikirevoliucinės Pekino kinologų draugijos Ši-Cu veislės standartą šuo turi būti „liūto galva, meškos liemeniu, kupranugario kojomis, plunksnų šluotelės uodega, palmių lapų ausimis, ryžių dantimis, perliniu vainiklapio formos liežuviu ir judrus kaip auksinė žuvelė“.
Aplinkui juodą lygią nosytę - įspūdingi ūsai, plaukai nuo nosies auga į viršų, puri, ant nugaros užriesta uodega, ilgi, tankūs akuotai. Didelė spalvų įvairovė.

Priežiūra. Kelis kartus per mėnesį reikia maudyti. Patartina kasdien šukuoti, o kirpti plaukų beveik netenka, tik šiek tiek padailinti kojytes. Didžiausia Ši-Cu puošmena - iš plaukų sruogų ant pakaušio surišta uodegėle, tuomet jo galvytė tampa panaši į chrizantemos žiedą.

Japonu suo-šiba

26 Nov 06 19:48:34 GMT

JAPONŲ ŠUO ŠIBA

Jūros izoliuota nuo ?siver?eli? Japonija tenkinosi realia nepriklausomybe per amžius. Ši ritualin? visuomen?, gana primityvi palyginus su Vakar? pasauliu, su kuriuo iki 19a. vidurio netur?j? kontakto, gal?jo t?sti savo kult?r? ir istorij? be trugdym?.
Tautos vietiniai šunys, vertinami kaip “natural?s paminklai”. Dauguma yra špic? šeimos nariai, ?traukiant japon? Akita, Šiba, Kišiu ir daugel? kit?. Špiciniai šunys kil? iš šalto klimato, tod?l pilnai prisitaik? prie ?emiau nulin?s temperat?ros salyg?. Storas kailis, ma?os ir sta?ios ausys apsaugo šun? nuo v?jo ir sniego; poviln?s sluoksnis suteiki? šilum? šaltyje, bei pav?s? saul?kaitoje; tvirtai susukta uodega u?dengia nos? kai šuo miega ?iedin?j pozoj; ? vilk? panašus snukis sušildo or? prieš patenkant ? gyvulio plau?ius.
Japonu šibai priklauso visos šios savyb?s, plus s?vas charakteris ir išvaizda.
Kod?l šiba? ?odis šiba japon? kalboje turi kelet? reikšmi?. Vieni teigia, kad d?l raudon? sud?i?vusi? kr?mokšni? atspalvio (vadinam? šiba), dar, kad šiba buvo vadinamas krumokšni? šuo d?l savo grei?io lakstant bruzgynuose. ?tikimiausia, kad šiba reiškia tiesiog ma?as, nes veisl? buvo minima kaip ma?asis japon? šuo kai kuriuose angl? tekst? knygose.
Nors šibos Japonijoje ?inomos daug t?kstan?i? met?, bet pasaul? jos pradejo u?kariauti tik 20 a. pabaigoje. ? Jav jos oficealiai pateko 1970 m, bet AKC (Amerikos veislyn? klubas) pripa?ino tik 1991m. Šibos leten?l?s Europa paliet? 1972m. Švedijoje, v?liau išpopuler?jo skandinavijos šalyse ir kitose europos dalyse. 1992m. Anglijos Kraft’o paroda praturt?jo šiomis gro?yb?mis.
Pirmoji šibos kalyt? (Brašk?) ? Lietuva atsik?l? 1998m iš Anglijos. Vienišai ilgai b?ti nereik?jo, nes po met? atvyko ir jos vyras (Juokelis). Taigi šib? istorija prasid?jo Lietuvoje, kaip jai seksis priklausys nuo m?s?.

CHARAKTERISTIKA
Lyg ma?ytis paveikslas ar skulpt?ra nulietas azijos menininko, japon? sodininko idealiai nukirptas bonsai medis, tai minetiurinis japon? steb?klas vardu šiba. Pirmakart pama?ius šiba, aišku jog tai nepaprastai ?patingas šuo. Balansas ir harmonija apsoliuti savyb? mene ir japon? šunyse. Šibos privalo b?ti su taisyklingai proporcinga galva ir išraiška, k?nu ir dvasia.
Japonai išskirt? geriausias šib? savybes sakydami “dvasingai bebaimis”, “geros prigimties”, švelnus ir kuklus. B?dami nepriklausomi išprigimties, tarp svetim? ?moni? es? u?sidar?, bet yra ištikimi ir išraiškingi tiems kurie u?sitarnauj? j? pagarb?. Kartais agresyvus kitiems šunims, ta?iau suvaldomas šeimininko. Nieko keisto ir paviršutinško šib? charakteryje. Jei natural?s siela ir išvaizda, lyg vilkas ar lap?. Austral? šuo dingas b?tu panašus savo prigimtimi, ta?iau jam tr?kt? japon? šuns išraiškingumo bei subtilaus balanso.

Ar tu esi tinkamas šibai?
Šiba n?ra eilinis šuo, tod?l jam reikia teisingo šeimininko. J?s nerasite labiau d?iaugsmingo, gyvenim? mylin?io, atsidavusio šuns. B?dami tokie nepaprasti n?ra labai išrank?s savo šeimininkui.
J? dydis yra puikus: neperma?as, kad gal?tum suminti, ir neperdidelis, kad negal?tum paimti ? gl?b?. Temperamentingi, ta?iau patikimi ir ištikimi, kerintys ir išmintingi, tod?l vaikams juokingi.
Kad ir koks nuostabus šuo beb?t?, deja n?ra veisl?s visiems. M?gstantis nepriklausomyb? ir turintis savo nuomon?, gali var?ytis, net su protingiausiu šeimininku. Treniruojant šiba yra vil?i? išbandymas, nes reikalinga daug repeticij?. Tai yra neišsenkantys ir rimti šunys randantys išeit? iš daugyb?s problem?. Ir dar, tikru japon? stiliumi, toks u?sispyr?s kaip ir nepriklausomas ir protingas. Jos gali susikoncentruoti sprend?iant problemas valand? valandas ir tada surasti išeit? iš dilemos. Ar gali šiba galvoti? – atsargiai, nes gali ji išgirsti. Treniruoti reik?t? prad?ti kiek ankš?iau (6-8 sav.) negu kitas veisles. Kitaip šiba prad?s saviaukla ir ?rodys jog j?s? sumanymai yra neteisingi. Pavyzd?iui, pavad?lis- sugaišit- ir gyvenimo problema kitame jo gale.
Nemylit ka?i?? Tai gal šibos jums nereikia. Jos kaip kat?s švarios ir praleis valandans prisi?i?rint save, ?ino jog yra gro?yb?s. Tur?damos nagus, juos ?darbina valantis, ?aid?iant, bei gaudant grob?. Vaikytis paukš?ius, grau?ikus ir šiaip ne?prastus dalykus šibai atsakingas ritualas. Taip pat palang?s m?gstamiausia laisvalaikio vieta. Dar kai kas apie kates. Jaigu j?s mylite jas, tai nereiškia jog j?s? šiba jas pak?s, gal b?t tod?l,kad j? pa?i? kaip ka?i? jau u?teks.
Sakoma jog šiba laisv? m?gsta labiau nei prabang?. Daugelis šeiminink? turi problem? su laisvai lakstan?ia šiba. Nes jai savi reikalai ne menkiau svarb?s negu šeimininko. Man buvo svarbu išmokyti savas šibas vaikš?ioti be pavad?li?. O gal jos mane išmok? kaip su jomis eiti pasivaikš?ioti. Pavad?liu naudojuosi tik išeinant iš nam?, nes gyvenu daugiabu?iame name, kur keturkojai kaimynai nepageidaujami. Tokiame mini-parkelyje duodu šibom laisv? kartu su dar dviem koliais. Da?niausiai tada ir supranti kaip juos myli ir viliesi jog jie gr?š laimingi. Nors jas su?iur?ti sunku ta?iau m?s? iš akira?io šibos ilgai neišleid?ia. Atrodo jog nieko n?ra, o u? sekund?s pro kojas dideliu grei?iu pralekia tavoji šiba. Teko ?sitikinti jog šiba atsistoja taip, kad matyt? jus ir dominant? objekt?, nugriebus? kaul? atsiguls nuotokiau, ta?iau visada akimis ? šeiminink?, per arti pri?jus spruks, o per toli vysis. Geriausias j? prisišaukimas tai j? ignoravimas. Pasijutisi viena ji greitai susiras savo palydov?. Taigi man gr??tant namo visus parsivesti su pavad?iais gana neda?na. Nes šibos tokios protingos ir namus randa pa?ios. Da?niausia Brašk? jau pasitinka mus prie laiptin?s dur?, nes blogas Lietuvos klimatas, jai nelabai priimtinas. Juokel? galima ir suklaidinti, kad mes einame ? kit? puse, jam patinka b?gti pirmam, tod?l greitai pakei?ia krypti m?su link. Gr??imas namo n?ra toks nemalonus dalykas, nes visada laukia skan?s patiekalai.
Šib? išskirtinis “atsirenkamas gird?jimas”, ver?ia susim?styti gal m?s? šunelis neprigirdi? Tur?damos puikias ausis, jos išskiria garsus ? kuriuos nereguoja pvz. ?od?ius “negalima” , “pas mane”, ta?iau ?od?ius “valgyt”, “?aist” išgirsta net did?iausiame triukšme. Tod?l reikia tur?ti gars? atsargas kurie pakeist? negirdimus ?od?ius.
Nors šie šunys yra med?iokliniai, ta?iau pasirinkti šib? kaip med?iotoj?, tas pats kai pasirenkant Ital? greihaund? lenktyn?m. Šie gyv?nai med?ioja akimis ir uosle. Japonijoje su jais buvo med?iojami fazanai ir antys, taip pat triušiai ir kiti grau?ikai. Šiba paukš?ius ?varo ? med?ius. Med?iotojas nustato viet? pagal lojim? ir taip paukštis sumed?iojamas. Antis šibos privilioja ? krant?. Šuneliai da?niausiai mokomi med?ioti paukš?ius arba ?induolius, nes išmokusi med?ioti kišk? ji bus trigdoma ?oli? šlamesiu ir pamirš apie paukš?i? viliojim?. ?inoma šiais laikais šiboms netenka profesonaliai med?ioti, ta?iau meg?jiškai nu?iupta kaimyn? višta ar lauko ?iurk? gali pralinksminti arba nuli?dinti.
Šibos labai išraiškingos savo balsinias sugeb?jimais. Jos leid?ia daugel? ne?prast? šunims gars?, nuo be?d?ioni? iki pap?g?, bei ?em? drebinan?i? r?kim?. Nors ir tur?damos tok? turting? ?odyn?, juo naudojasi retai. Tai nebalsingi šunys, išskyrus labai susijaudinus. Loja labai retai (kam lot kai galima r?kt).

STANDARTAS
Paskirtis: med?ioklinis, kompanionas.
Bendra išvaizda: ma?o ?gio, subalansuotas, kaulingas su išvystytais raumenimis.
Svarbios proporcijos: aukštis ties ketera ir k?no ilgis sutinka kaip 10:11.
Elgesys ir temperamentas: ištikimas, su išvystytais analizatoriais ir aukštu temperamentu.
Galva: kakta plati, skruostai labai ryšk?s, per?jimas aiškus su lengva vagele. Nosies tiltas tiesus, nosis juoda. Snukis vidutiniškai stambus ir smail?jantis. L?pos prigludusios, stipr?s dantys su ?irkliniu sukandimu.
Akys: ma?os, trikamp?s ir tamsiai rudos; aki? kampai atvirkšti.
Ausys: ma?os, trikamp?s, palinkusios ? priek? ir tvirtai sta?ios.
Kaklas: stambus, stiprus, subalansuotas su galva ir k?nu.
K?nas: nugara tiesi ir stipri; juosmuo platus ir raumeningas.
Uodega: pastatyta aukštai, stambi, susisukusi, nuleista beveik siekia kulnus.
Priekin?s gal?n?s: petis vidutiniškai nuleistas, alk?n?s tvirtos; ?i?rint iš priekio kojos tiesios.
U?pakalin?s gal?n?s: šlaunys ilgos, blauzda trumpa, bet gerai išvystyta, kulnai stamb?s ir tvirti.
P?dos: pirštai suglausti ir sulenkti. Pagalv?l?s kietos ir elastiškos. Nagai kieti ir pageidaujami juodi.
Judesiai: lengvi ir energingi
Kailis: plaukai: viršutinis plaukas šiurkštus ir tiesus, poplaukis minkštas ir tankus; plaukai ant uodegos ilgesni ir stat?s.
Spalva: raudona, juoda su ?rud?iu, sezamo, juodo sezama, raudono sezamo.
Sezamo spalva: vienodas balt? ir juod? plauk? mišinys.
Juodo sezamo: daugiau juod? negu balt? plauk?.
Raudono sezamo: apatiniai plaukai raudoni, o viršutiniai juodu mišiniu.
Visos spalvos privalo tur?ti “Urajiro”.
“Urajiro”: baltas kailis ant snukio šon? ir skruost?, apatin?s ?andikaulio dalies ir kaklo, kr?tin?s ir pilvo, pauodegys, koj? vidin?se vietose.
Dydis: patin? ?gis ties ketera 40 cm, kali? 37 cm Leid?iama 1,5 cm skirtumas.
Tr?kumai: bet kokie nukrypimai nuo aprašyt? dali? laikomi tr?kumais
1) bailumas
2) kališki patinai, patiniškos kal?s
3) nedakandimas arba perkandimas
4) daugybinis dant? tr?kumas
Diskvalifikuojantys tr?kumai:
1) nesta?ios ausys
2) kabanti ar trumpa uodega
Pastaba: patinai privalo tur?ti dvi pilnai nusileidusias s?klides maišelyje.

Labradoro retriveriai

26 Nov 06 20:13:48 GMT

Labradoro Retriveris (Labrador Retriever)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Kilmės laikas: XIX a.
Buvo: Paukštšunis
Dabar: Namų šuo, paukštšunis, lauko varžybų dalyvis, neįgaliųjų vedlys
Ūgis: 54-57 cm
Svoris: 25-34 kg
Gyvenimo trukmė: 12-13 metų
Veislės istorija. Manoma, kad labradoro retriverių protėviai buvo šiaurės Amerikos indėnų šunys, padėdavę traukti tinklus iš šalto Atlanto vandenyno gelmių. Labradoro retriverio, vieno populiariausių šunų pasaulyje, kilmė susijusi su Niūfaundlendo Sent Džonso regionu Kanadoje. Ten, kad nebūtų painiojamas su stambesniu niūfaundlendu, jis buvo vadinamas „mažuoju vandens šunimi“. Sūdytų menkių pirkliai atgabeno šunų į Dorseto Pulio uostą Anglijoje. Ten juos įsigijo vietiniai žemvaldžiai ir išgrynino veislę paukštšunio darbui.
Charakterio ypatybės. Nebijantis vandens, mėgstantis plaukioti, mielas ir draugingas – daugybe gerų savybių pasižymi vienas populiariausių pasaulyje šeimos numylėtinių. Kadaise šie šunys darbuodavosi Niūfaundlendo fiorduose – atitempdavo tinklų kamštinius plūdurus prie kranto, kad žvejai galėtų ištraukti žuvų pilnus tinklus. Šiandiena šios tvirtos veislės šunys – mieliausi keturkojai žmonių šeimos nariai. Jie vieni ištikimiausių ir prieraišiausių šunų pasaulyje. Šeimininkai juos apibūdina kaip darbščius, veržlius, puikius plaukikus, vaikų draugus, lengvai dresuojamus, paklusnius šunis. Ši veislė tarsi sukurta, kad patenkintų visų šeimos narių norus.
Išvaizda. Savo išvaizda nėra labai išsiskiriantis - stambi galva ir nulėpusios ausys, proporcingas ir tvirtas kūnas, kurį dengia tankus, trumpas, neperšlampantis kailis. Labradoro retriverio uodega kartais pavadinama ūdros uodega- ji neilga, stora, apaugusi trumpais šiurkščiais plaukais. Tai didelės veislės šuo. Riešuto rudumo vidutinio dydžio akys atspindi švelnų jo būdą.
Priežiūra. Šie šunys nereikalauja ypatingos priežiūros. Kailis vieną kartą per savaitę turi būti šukuojamas specialiu šepečiu, kuris nuvalo dulkes ir surenka išsišėrusius plaukus. Kad pagerinti kraujotaką, galima masažuoti specialia gumine pirštine. Jei šuo turi mažai galimybių palakstyti, reikia karpyti nagus.

Auksaspalvis retriveris

26 Nov 06 20:12:43 GMT

Auksaspalvis retriveris (Golden Retriever)

Apibūdinimas:
Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Kilmės laikas: XIX a.
Buvo: Atnešantis pašautą laimikį
Dabar: Namų šuo, paukštšunis, lauko varžybų dalyvis, neįgaliųjų vedlys
Gyvenimo trukmė: 12-13 metų
Ūgis: 51 - 61 cm
Svoris: 27 - 36 kg

Veislės istorija. Įrašų duomenimis ši švelnioji auksaspalvių retriverių veislė atsirado XIX a. pabaigoje, sukryžminus šviesius lygiaplaukius retriverius su dabar jau išnykusiais vandens tvidspanieliais. Pirmieji auksaspalviai parodoje sudalyvavo 1908 m.

Šuns temperamentas. Ramus, meilus, švelnus, draugiškas, jautrus, budrus ir romus auksaspalvis retriveris daugeliu atžvilgiu yra neprilygstamas šeimos numylėtinis. Tai idealus šeimos šuo, mėgstantis būti šeimos sūkuryje, mylintis žmones, o ypač vaikus. Šis šuo buvo išvestas pašautiems vandens paukščiams atnešti, todėl jo nasrai švelnūs, retai kada grybšteli ar įkanda, o su vaikais elgiasi ypač kantriai. Tai protingi šunys, kurie labai dažnai dresuojami akliesiems ir žmonėms su negalia prižiūrėti, o taip pat terapiniams seansams. Auksaspalvis retriveris labai jautrus šuo, todėl jo negalima griežtai barti. Jis lengvai dresuojamas, puikiai sugyvena su kitais šunimis. Šie šunys gali gyventi mieste, tačiau su sąlyga, jog kiekvieną dieną jam suteiksite 80-100 minučių aktyvios veiklos: vaikštynių, žaidynių, pasibėgiojimų. Šiam šuniui patinka sportuoti, tai padeda išlaikyti gerą formą, vystyti raumenis. Nepamirškite, jog retriveriai labai mėgsta maudytis vandens telkiniuose. Didelių fizinių krūvių neduokite augančiam šuniukui. Mat retriveriai išauga labai greitai, tačiau jų svoris dar gali būti per didelis atitinkamai vystantis kaulams. Beje, auksaspalvis retriveris – medžioklinis šuo, tad nenustebkite, jei jis viską tampys, traukios ar nešios savo nasruose.

Išvaizda. Auksaspalvių retriverių kailio spalva gali varijuoti nuo kreminės iki auksinės, kuri su amžiumi šviesėja. Kailis gali būti lygus arba banguotas su tankia, neperšlampama pavilne. Viršugalvis platus, nukarusios ausys vidutinio ilgumo, prasidedančios maždaug akių aukštyje. Retriveriai pasižymi maloniai žvelgiančiomis tamsiomis akimis su tamsiais apvadais. Snukio gale – stambi juoda nosis. Tamsios lūpos atvėpusios. Šio šuns kūnas yra tvirtas, stiprus ir raumeningas. Priekinės kojos su vešliomis nuokaromis, o itin raumeningas užpakalines kojas dengia stora oda ir tankus kailis. Letenų tarpupadėse auga tankūs plaukai.

Priežiūra. Auksaspalvių retriverių kailis su pavilne, nepraleidžiančia vandens, reikalauja priežiūros. Kailį reikia triminguoti (priekinių kojų ir pėdučių plaukelius, uodega triminguojama pusmėnulio forma), šukuoti kartą per savaitę. Pavilnę reikia nuolat šukuoti, kad tankus plaukas nesusiveltų. Krūtinės plote plaukai turi būti trumpesni, kad kaklas atrodytų ilgesnis. Viršutinį kailį galima tik pašukuoti, jis gali likti lygus arba banguotas.

Dobermanai

26 Nov 06 19:57:21 GMT

Dobermanas

Dobermanų veislę išvedė ir jai pavadinimą davė Friedrichas Lovis Dobermanas, gimęs 1834 metais Apolone, Vokietijoje. Friedrichas Lovis dirbo mokesčių surinkėjo pagalbininku ir naktiniu sargu. Jo darbui atlikti reikėjo pagalbininko, pikto sargybinio šuns. Friedrichas Lovis sukryžminęs sargybinių šunų veisles jam pavyko išvesti tam tikrą veislę. Per karą dobermanai ieškojo priešo snaiperių ir pasalų. Dėl elegantiškos išvaizdos ir gerų tarnybinių savybių dobermanų veislė yra labai paplitusi. Dresuoti juos reikia griežtai, kantriai, tačiau su meile. Turi daug judėti, mėgsta loti. Tai - temperamentingi ir labai judrūs šunys, visada gina šeimininką ir yra labai nuovokūs.

Faktai
Galva: žiūrint iš viršaus buko pleišto formos.
Akys: vidutinio dydžio, ovalios.
Ausys: išaugusios aukščiau akių linijos.
Kūnas: nugara trumpa, tvirta, plati ir raumeninga.
Plaukas: trumpas standus tankus.
Uodega: stati trumpinama.
Svoris: 35-45 kg.
Ūgis: 63-72 cm.

Amerikiečių staforšyro terijerai

26 Nov 06 19:53:25 GMT

Amerikiečių stafordšyro terjerai

Amerikiečių stafordšyro terjerai yra puikus šeimos draugai, gerai sutaria su vaikais. Jie stiprūs, drąsūs, ištvermingi ir protingi terjerai. Daugeli jie sužavi savo raumeningu kūnu ir puikiu sudėjimu. Tačiau jie turi kovinę prigimtį. Vos tik pamatęs kita šunį - jis gali pulti. Užpuolęs savo auka šuo gali ja stipriai sužaloti. Šie atletiški stilpruoliai buvo isveisti iš Stafordyro bulterjeru. Selekciniu veisimu veisėjai didino šuns masę ir ūgį, stambino sudėjimą. Kaip atskira veislė buvo pripažinti 1936 m.

Faktai

Kilmės šalis: JAV

Kilmės laikas: 19 a.

Buvo: Bulių pjaudyniu, kovinis šuo

Dabar: Namų šuo

Gyvenimo trukmė: 12 metų

Masė: 18-23 kg.

Ūgis: 43-48 cm.

Berno zenenhundai

26 Nov 06 20:00:17 GMT

BERNO ZENENHUNDAS

Tai Šveicarijoje išvesta veislė.

Apie juos sakė: " stiprus, kaip liūtas ir protingas, kaip žmogus".
Natūralus grožis - spalvų harmonija, neiškreiptos kūno formos sudaro tikro naminio šuns įspūdį.

Zenenhundai viduramžiais ganydavo gyvulius, saugodavo fermerių turtą, tempdavo vežimėlius su pienu. Dėmesingas, nepaperkamas sargas, įspūdingo dydžio - šios šuns savybės labai tiko saugant fermas.

Šiais laikais Berno Zenenhundai turi daugybę gerbėjų visame pasaulyje ir laikomi šeimos šunimis. Į Lietuvą pirmuosius Berno Zenenhundus atvežė Vilniaus kinologai 1990m. iš Vengrijos. Tai buvo dvi kalytės ir patinėlis.

Šios veislės šunys pasižymi kaip puikūs namų, sodybų, gyvulių bandų ir net vaikų sargai. Dėl puikios uoslės jie padeda paieškose, gelbėjant žmones kalnuose ir po žemės drebėjimų. Zenenhundai yra ištvermingi, pakankamai judrūs, todėl sėkmingai dalyvauja šunų vikrumo varžybose. Jie labai dėmesingi savo šeimininkui, todėl su džiaugsmu atlieka šeimininko komandas. Gerai dresiruotas Bernas gali daryti stebuklus - jie paklusnūs, ištikimi ir bebaimiai. Zenenhundai neagresyvūs: myli visus šeimos narius, ypatingai vaikus, stebi šeimininką, kaip jis elgiasi su svetimais ir esant pavojui - visada pasiruošę paaukoti savo gyvybę, kad išgelbėtų šeimininką arba jo turtą.

Zenenhundas- tai stabilios psichikos šuo, niekada nepradeda peštynių su kitais šunimis, o pakliuvęs į jas, stengiasi išskirti peštukus.
Tankus, truputį garbanotas kailis saugo šunį nuo vėjų ir pūgų, todėl šuo gali gyventi tiek voljere, tiek bute.

Vokiečių aviganiai

26 Nov 06 19:51:57 GMT

Vokiečių aviganiai

Vokiečių aviganiai buvo išveisti 19a. pabaigoje. Maksas fon Stevanyčas ir jo bendraminčiai norėjo išveisti universalų šunį. Jis kryžmino ligaplaukius, trumpaplaukius ir šiukščiaplaukius vietinius piemenų šunis. 1915m. parodose buvo rodomi ilgaplaukiai ir trumpaplaukiai, o dabar daugelyje Europos šalių į jas įleidžiami tik trumpaplaukiai.

Tacitas rašė "apie į vilką panašų šunį". Galima galvoti, kad panašūs į vokiečių aviganius šunys jau gyvuoja labai ilgai.

Kailio spalvos

Parodose prižažįstama juoda su įrudžiu, juoda su pilkumu ir grynai juodas kailis. Dauguma šalių nepripažįsta nei geltono, nei kreminio kailio. Kai kur dar toleruojama balta spalva, tačiau nepripažįstama ilgaplaukė atmaina.

Faktai

Kilmės šalis: Vokietija

Kilmės laikas: 19 a.

Buvo: Aviganis

Dabar: Namų, apsauginis šuo, palydovas

Masė: 34-43

Ūgis: 55-66 kg.

Mieli šuniukai ieško šeimininkų

10 Nov 07 17:22:32 GMT

2 menesiu amziaus landsyru veisles suniukai su kilmes dokumentais iesko seimininku. Sunyciu tevas - Lenkijos cempionas Bart White Batuchan, motina - Lietuvos ir Latvijos jaunimo cempione, Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos suaugusiuju cempione Ale'Bratslava Vienaragis. Daugiau informacijos - www.landsyrai.lt

El.p. - elena@tado.lt
Tel. Nr. - +37068790449
Miestas - Vilnius

Maltos salos suo

26 Nov 06 19:44:43 GMT

Istoriniuose šaltiniuose pats seniausias naminis šuo yra minimas- faraonų šuo. Buvo rastas diskas kuriame pavaizduoti du šunys medžiojantys antilopes gazeles, manoma, kad tai buvo viena iš žaidynių dalis, kuri vyko 4000 metų pr.m.e. Šio šuns istorinė kilmė labai domino Egipto archeologus ir tai buvo vienas iš pagrindinių tyrinėjimo objektų.

Dievas Anubis

Mokslininkai padarė tokias prielaidas, kad faraonų šuo galėjo kryžmintis su įvairiomis šuninių (Canidae) genties gyvūnais, kaip antai elegantiškos išvaizdos Canis Doerdelis atstovu, bei gražias kojas turinčiu Egipto vilku (Canis Lupaster)

Canis Lupaster

bei ilga snukį turinčiais, stačiomis ausimis, Egipte gyvenusiai laukiniais šunimis. Šie šunys buvo beveik autentiški Egipte egzistavusiems Dievams.

Šie šunys be galo buvo mėgiami karalių ir didikų už jų ištikimybę, sugebėjimą medžioti, jie buvo labai patikimi draugai, todėl neretai juos vaizduodavo raižiniuose. 1935 metais, vakarinėje Cheopso piramidės pusėje, buvo rasta kapavietė su antkapiu, kuriame buvo pavaizduotas šuo. Ant antkapio buvo užrašyti šie žodžiai:

"Šuo vardu Abuwtiyuw, kuris buvo jo didenybės sargas"

Dievo Anubio galva

Faraono liepimu buvo įrengta ši kapavietė su antkapiu, Dievo Anubio garbei.

Manoma, kad patys egiptiečiai, įsikurdami Maltos ir Gozo salose, esančiose prie Italijos krantų, leido šiems šunims per 5000 metų visai nepakisti ir tapti šių salų vietiniais gyventojais. Dabar faraonų šuo yra nacionalinė Maltos salos veislė, čia šie šunys buvo auginami triušių medžioklei, bei namų apsaugai, vietiniai žmonės juos vadina "Kelb-tal-Fenek" arba triušinis šuo. 1930 metais pirmas faraonų šuo buvo įvežtas į Didžiąją Britaniją, o dar vėliau 1963 metais iš Maltos ir Gozo salų jau antrą kartą atkeliavo faraonų šuniukas į Angliją. 1967 metais pirmą faraonų šuniuką įvežė į Jungtines Amerikos Valstijas misteris Harperis,o 1970 metais buvo įkurtas Amerikos faraonų šunų klubas (PHCA).Pirmą kartą faraonų šunų veislė buvo užregistruota Amerikos šunų klube (AKC) 1984 metais ir ši veislė buvo įrašyta į kurtų grupę.

Dabar ši veislė sutinkama visame pasaulyje.

Pradziai tiek

Pikinai

26 Dec 06 20:21:37 GMT

Ka MAnote Apie Pikinus.??? Tai Mano Suniuko Weisle

Taksai

26 Nov 06 19:57:51 GMT

Taksai

Taksas - viena iš pačių populiariausių ir mylimiausių veislių pasaulyje. Tai labai savitas ir nuostabus šuo. Šio šuns savitumas pasireiškia jo išore, charakteriu, elgesiu ir intelektu. Kas kartą atsivedė i namus taksą, išmoko jį suprasti ir vertinti, tas visam laikui įsimylėjo šita veisle ir išliks jai ištikimas. Apie šį mažą šunį su neproporcingai ilgu liemeniu ir trumpomis kojomis įsitvirtino nuomonė, kad jie labai protingi. Tokia nuomonė apie taksa susidarė todėl, kad jie buvo išvesti medžioklei. Būtent šio šuns panaudojimas medžioklei urvuose sąlygojo jo nedidelį ūgį, išorės ypatumus, charakteri bei aukštą intelektą. Žmonės, tolimi nuo medžioklės, myli šią veisle už stiprų charakterį, ryškiai išreikštą individualumą ir narsią širdį. Kitų veislių šunys niekada neparodo tiek savarankiškumo ir išradingumo kaip taksai tuo pačiu būdami paklusnus ir atsidavę. Jei taksai tampa užsispyrę, kaip taisyklė, yra kalti šeimininkai nesugebantys užmegzti su šunimi gerų, paremtų pasitikėjimu, santykiu. Taksai - tai asmenybės šunų pasaulyje su išvystytų savigarbos jausmu ir reikalaujantys pagarbaus elgesio.
Tuo pačiu metu taksai labai nereiklūs, pasižymi gera sveikata, o jų laikymas nereikalauja dideliu materialiniu išlaidu. Jie neišrankūs maistui, žinoma, jei nebuvo išlepinti vaikystėje. Tai labai ištvermingi šunys, visada pasiruošę vykti į bet kuria kelione. Taksai puikiai prisitaiko bet kokioje namu aplinkoje, prie bet kokio dienos režimo ir prie bet kokių šeimininko įpročių. Neveltui taksas laikomas geru medžiotoju ir nuostabiu kompanionu.
Taksai labai protingi, paklusnus savo seimininkui, siek tiek įkyrūs, tačiau reikalauja švelnaus elgesio, su jais negalima elgtis grubiai, nes jie užsispyrę ir įžeidūs savimylos. Ši veisle auginti namuose tinka labiau nei kitu veisliu šunys. Taksai turi puikią klausą, todėl girdi tyliausius garsus, yra puikus sargai, be reikalo nesukeliantys triukšmo, kas būdinga špicams ir įvairiu veislių terjerams. Taksus gerbia ir gentainiai šunų pasaulyje, todėl, kad savo autoritetą gina rimtu charakteriu. Taksai smalsus, jie pastoviai domisi aplinka, dievina pasivaikščiojimus, o medžioklė - jų gyvenimo prasmė. Net tie šunys, kurių niekada nesivedė i medžioklę realizuoja savo medžioklės instinktą rausdami graužikų urvus, kurmiarausius, net paprasto pasivaikščiojimo metu. Mūsų laikais, ypatingai miestuose, taksus laiko bendravimui kaip šeimos draugus. Ramios pusiausvyros, bet tuo pačiu gyvybingas ir išdykęs taksas suteikia džiaugsmo tiek vienišiems žmonėms, tiek didelei šeimai. Jis dažniausiai išsirenka sau vieną šeimininką, bet jo meilė ir prieraišumas nepalenkia ir visų šeimos narių. Vaikam jie sudaro puikią draugiją žaidimams ir pasivaikščiojimams. Taksų labai stipriai išvystytas sarginis (gynybinis) instinktas. Nedidelis taksų ūgis neatitinka jo stipraus ir garsaus balso. Trumpos kojos nėra kliūtis lydėti jus ilgame žygyje.
Ilgaplaukiai taksai pasižymi švelnesniu charakteriu negu trumpaplaukiai ar šiurkščiaplaukiai. Jų kailis apaugęs švelniais, žvilgančiais, nereikalaujančiais papildomos priežiūros plaukais, išvaizda dekoratyvi, todėl dažnai auginami ne tik dėl gero charakterio, bet ir dėl grožio.