Japonu suo-šiba

JAPONŲ ŠUO ŠIBA


Jūros izoliuota nuo ?siver?eli? Japonija tenkinosi realia nepriklausomybe per amžius. Ši ritualin? visuomen?, gana primityvi palyginus su Vakar? pasauliu, su kuriuo iki 19a. vidurio netur?j? kontakto, gal?jo t?sti savo kult?r? ir istorij? be trugdym?.
Tautos vietiniai šunys, vertinami kaip “natural?s paminklai”. Dauguma yra špic? šeimos nariai, ?traukiant japon? Akita, Šiba, Kišiu ir daugel? kit?. Špiciniai šunys kil? iš šalto klimato, tod?l pilnai prisitaik? prie ?emiau nulin?s temperat?ros salyg?. Storas kailis, ma?os ir sta?ios ausys apsaugo šun? nuo v?jo ir sniego; poviln?s sluoksnis suteiki? šilum? šaltyje, bei pav?s? saul?kaitoje; tvirtai susukta uodega u?dengia nos? kai šuo miega ?iedin?j pozoj; ? vilk? panašus snukis sušildo or? prieš patenkant ? gyvulio plau?ius.
Japonu šibai priklauso visos šios savyb?s, plus s?vas charakteris ir išvaizda.
Kod?l šiba? ?odis šiba japon? kalboje turi kelet? reikšmi?. Vieni teigia, kad d?l raudon? sud?i?vusi? kr?mokšni? atspalvio (vadinam? šiba), dar, kad šiba buvo vadinamas krumokšni? šuo d?l savo grei?io lakstant bruzgynuose. ?tikimiausia, kad šiba reiškia tiesiog ma?as, nes veisl? buvo minima kaip ma?asis japon? šuo kai kuriuose angl? tekst? knygose.
Nors šibos Japonijoje ?inomos daug t?kstan?i? met?, bet pasaul? jos pradejo u?kariauti tik 20 a. pabaigoje. ? Jav jos oficealiai pateko 1970 m, bet AKC (Amerikos veislyn? klubas) pripa?ino tik 1991m. Šibos leten?l?s Europa paliet? 1972m. Švedijoje, v?liau išpopuler?jo skandinavijos šalyse ir kitose europos dalyse. 1992m. Anglijos Kraft’o paroda praturt?jo šiomis gro?yb?mis.
Pirmoji šibos kalyt? (Brašk?) ? Lietuva atsik?l? 1998m iš Anglijos. Vienišai ilgai b?ti nereik?jo, nes po met? atvyko ir jos vyras (Juokelis). Taigi šib? istorija prasid?jo Lietuvoje, kaip jai seksis priklausys nuo m?s?.

CHARAKTERISTIKA
Lyg ma?ytis paveikslas ar skulpt?ra nulietas azijos menininko, japon? sodininko idealiai nukirptas bonsai medis, tai minetiurinis japon? steb?klas vardu šiba. Pirmakart pama?ius šiba, aišku jog tai nepaprastai ?patingas šuo. Balansas ir harmonija apsoliuti savyb? mene ir japon? šunyse. Šibos privalo b?ti su taisyklingai proporcinga galva ir išraiška, k?nu ir dvasia.
Japonai išskirt? geriausias šib? savybes sakydami “dvasingai bebaimis”, “geros prigimties”, švelnus ir kuklus. B?dami nepriklausomi išprigimties, tarp svetim? ?moni? es? u?sidar?, bet yra ištikimi ir išraiškingi tiems kurie u?sitarnauj? j? pagarb?. Kartais agresyvus kitiems šunims, ta?iau suvaldomas šeimininko. Nieko keisto ir paviršutinško šib? charakteryje. Jei natural?s siela ir išvaizda, lyg vilkas ar lap?. Austral? šuo dingas b?tu panašus savo prigimtimi, ta?iau jam tr?kt? japon? šuns išraiškingumo bei subtilaus balanso.

Ar tu esi tinkamas šibai?
Šiba n?ra eilinis šuo, tod?l jam reikia teisingo šeimininko. J?s nerasite labiau d?iaugsmingo, gyvenim? mylin?io, atsidavusio šuns. B?dami tokie nepaprasti n?ra labai išrank?s savo šeimininkui.
J? dydis yra puikus: neperma?as, kad gal?tum suminti, ir neperdidelis, kad negal?tum paimti ? gl?b?. Temperamentingi, ta?iau patikimi ir ištikimi, kerintys ir išmintingi, tod?l vaikams juokingi.
Kad ir koks nuostabus šuo beb?t?, deja n?ra veisl?s visiems. M?gstantis nepriklausomyb? ir turintis savo nuomon?, gali var?ytis, net su protingiausiu šeimininku. Treniruojant šiba yra vil?i? išbandymas, nes reikalinga daug repeticij?. Tai yra neišsenkantys ir rimti šunys randantys išeit? iš daugyb?s problem?. Ir dar, tikru japon? stiliumi, toks u?sispyr?s kaip ir nepriklausomas ir protingas. Jos gali susikoncentruoti sprend?iant problemas valand? valandas ir tada surasti išeit? iš dilemos. Ar gali šiba galvoti? – atsargiai, nes gali ji išgirsti. Treniruoti reik?t? prad?ti kiek ankš?iau (6-8 sav.) negu kitas veisles. Kitaip šiba prad?s saviaukla ir ?rodys jog j?s? sumanymai yra neteisingi. Pavyzd?iui, pavad?lis- sugaišit- ir gyvenimo problema kitame jo gale.
Nemylit ka?i?? Tai gal šibos jums nereikia. Jos kaip kat?s švarios ir praleis valandans prisi?i?rint save, ?ino jog yra gro?yb?s. Tur?damos nagus, juos ?darbina valantis, ?aid?iant, bei gaudant grob?. Vaikytis paukš?ius, grau?ikus ir šiaip ne?prastus dalykus šibai atsakingas ritualas. Taip pat palang?s m?gstamiausia laisvalaikio vieta. Dar kai kas apie kates. Jaigu j?s mylite jas, tai nereiškia jog j?s? šiba jas pak?s, gal b?t tod?l,kad j? pa?i? kaip ka?i? jau u?teks.
Sakoma jog šiba laisv? m?gsta labiau nei prabang?. Daugelis šeiminink? turi problem? su laisvai lakstan?ia šiba. Nes jai savi reikalai ne menkiau svarb?s negu šeimininko. Man buvo svarbu išmokyti savas šibas vaikš?ioti be pavad?li?. O gal jos mane išmok? kaip su jomis eiti pasivaikš?ioti. Pavad?liu naudojuosi tik išeinant iš nam?, nes gyvenu daugiabu?iame name, kur keturkojai kaimynai nepageidaujami. Tokiame mini-parkelyje duodu šibom laisv? kartu su dar dviem koliais. Da?niausiai tada ir supranti kaip juos myli ir viliesi jog jie gr?š laimingi. Nors jas su?iur?ti sunku ta?iau m?s? iš akira?io šibos ilgai neišleid?ia. Atrodo jog nieko n?ra, o u? sekund?s pro kojas dideliu grei?iu pralekia tavoji šiba. Teko ?sitikinti jog šiba atsistoja taip, kad matyt? jus ir dominant? objekt?, nugriebus? kaul? atsiguls nuotokiau, ta?iau visada akimis ? šeiminink?, per arti pri?jus spruks, o per toli vysis. Geriausias j? prisišaukimas tai j? ignoravimas. Pasijutisi viena ji greitai susiras savo palydov?. Taigi man gr??tant namo visus parsivesti su pavad?iais gana neda?na. Nes šibos tokios protingos ir namus randa pa?ios. Da?niausia Brašk? jau pasitinka mus prie laiptin?s dur?, nes blogas Lietuvos klimatas, jai nelabai priimtinas. Juokel? galima ir suklaidinti, kad mes einame ? kit? puse, jam patinka b?gti pirmam, tod?l greitai pakei?ia krypti m?su link. Gr??imas namo n?ra toks nemalonus dalykas, nes visada laukia skan?s patiekalai.
Šib? išskirtinis “atsirenkamas gird?jimas”, ver?ia susim?styti gal m?s? šunelis neprigirdi? Tur?damos puikias ausis, jos išskiria garsus ? kuriuos nereguoja pvz. ?od?ius “negalima” , “pas mane”, ta?iau ?od?ius “valgyt”, “?aist” išgirsta net did?iausiame triukšme. Tod?l reikia tur?ti gars? atsargas kurie pakeist? negirdimus ?od?ius.
Nors šie šunys yra med?iokliniai, ta?iau pasirinkti šib? kaip med?iotoj?, tas pats kai pasirenkant Ital? greihaund? lenktyn?m. Šie gyv?nai med?ioja akimis ir uosle. Japonijoje su jais buvo med?iojami fazanai ir antys, taip pat triušiai ir kiti grau?ikai. Šiba paukš?ius ?varo ? med?ius. Med?iotojas nustato viet? pagal lojim? ir taip paukštis sumed?iojamas. Antis šibos privilioja ? krant?. Šuneliai da?niausiai mokomi med?ioti paukš?ius arba ?induolius, nes išmokusi med?ioti kišk? ji bus trigdoma ?oli? šlamesiu ir pamirš apie paukš?i? viliojim?. ?inoma šiais laikais šiboms netenka profesonaliai med?ioti, ta?iau meg?jiškai nu?iupta kaimyn? višta ar lauko ?iurk? gali pralinksminti arba nuli?dinti.
Šibos labai išraiškingos savo balsinias sugeb?jimais. Jos leid?ia daugel? ne?prast? šunims gars?, nuo be?d?ioni? iki pap?g?, bei ?em? drebinan?i? r?kim?. Nors ir tur?damos tok? turting? ?odyn?, juo naudojasi retai. Tai nebalsingi šunys, išskyrus labai susijaudinus. Loja labai retai (kam lot kai galima r?kt).

STANDARTAS
Paskirtis: med?ioklinis, kompanionas.
Bendra išvaizda: ma?o ?gio, subalansuotas, kaulingas su išvystytais raumenimis.
Svarbios proporcijos: aukštis ties ketera ir k?no ilgis sutinka kaip 10:11.
Elgesys ir temperamentas: ištikimas, su išvystytais analizatoriais ir aukštu temperamentu.
Galva: kakta plati, skruostai labai ryšk?s, per?jimas aiškus su lengva vagele. Nosies tiltas tiesus, nosis juoda. Snukis vidutiniškai stambus ir smail?jantis. L?pos prigludusios, stipr?s dantys su ?irkliniu sukandimu.
Akys: ma?os, trikamp?s ir tamsiai rudos; aki? kampai atvirkšti.
Ausys: ma?os, trikamp?s, palinkusios ? priek? ir tvirtai sta?ios.
Kaklas: stambus, stiprus, subalansuotas su galva ir k?nu.
K?nas: nugara tiesi ir stipri; juosmuo platus ir raumeningas.
Uodega: pastatyta aukštai, stambi, susisukusi, nuleista beveik siekia kulnus.
Priekin?s gal?n?s: petis vidutiniškai nuleistas, alk?n?s tvirtos; ?i?rint iš priekio kojos tiesios.
U?pakalin?s gal?n?s: šlaunys ilgos, blauzda trumpa, bet gerai išvystyta, kulnai stamb?s ir tvirti.
P?dos: pirštai suglausti ir sulenkti. Pagalv?l?s kietos ir elastiškos. Nagai kieti ir pageidaujami juodi.
Judesiai: lengvi ir energingi
Kailis: plaukai: viršutinis plaukas šiurkštus ir tiesus, poplaukis minkštas ir tankus; plaukai ant uodegos ilgesni ir stat?s.
Spalva: raudona, juoda su ?rud?iu, sezamo, juodo sezama, raudono sezamo.
Sezamo spalva: vienodas balt? ir juod? plauk? mišinys.
Juodo sezamo: daugiau juod? negu balt? plauk?.
Raudono sezamo: apatiniai plaukai raudoni, o viršutiniai juodu mišiniu.
Visos spalvos privalo tur?ti “Urajiro”.
“Urajiro”: baltas kailis ant snukio šon? ir skruost?, apatin?s ?andikaulio dalies ir kaklo, kr?tin?s ir pilvo, pauodegys, koj? vidin?se vietose.
Dydis: patin? ?gis ties ketera 40 cm, kali? 37 cm Leid?iama 1,5 cm skirtumas.
Tr?kumai: bet kokie nukrypimai nuo aprašyt? dali? laikomi tr?kumais
1) bailumas
2) kališki patinai, patiniškos kal?s
3) nedakandimas arba perkandimas
4) daugybinis dant? tr?kumas
Diskvalifikuojantys tr?kumai:
1) nesta?ios ausys
2) kabanti ar trumpa uodega
Pastaba: patinai privalo tur?ti dvi pilnai nusileidusias s?klides maišelyje.